Botanix - žurnalas apie augalus ir sodininkystę

lietuviškas leidimas

Palmė Parajubaea torallyi

nuotrauka

Parajubaeae palmės seklų

Parajubaea torallyi yra viena gražiausių ir atspariausių Pietų Amerikos palmių. Šis pavadinimas jums nieko nesako? Nenuostabu. Dėl didelių sėklų (ir su tuo susijusių didelių transportavimo išlaidų) jos retai atvežamos į Europą. Todėl ne Bolivijoje ši patraukli palmių rūšis sutinkama labai retai.

Gamtoje aptinkama sausuose Bolivijos Andų slėniuose, 2700–3400 metrų virš jūros lygio, todėl yra aukščiausiai auganti palmė pasaulyje. Temperatūra retai kada pakyla iki 20 ºC, o naktimis dažnai būna šalnos. Žiemos mėnesiais (liepą, rugpjūtį) temperatūra dažnai nukrenta iki –7 ºC. Metinis kritulių kiekis čia vos siekia 550 mm, o tai yra mažiau nei pačiose sausiausiose Pietų Moravijoje (Čekijoje).

Dėl aukštikalnių klimato natūralaus augimo areale, tai yra šalčiui atspari subtropinė palmių rūšis, todėl, esant palankiomis sąlygomis, ją galima auginti Viduržemio jūros klimate ištisus metus po atviru dangumi. Pas mus žiemos mėnesiais augalą būtina perkelti į nešildomą patalpą, kur jis be problemų ištvers maždaug 0 ºC temperatūrą. Atsparumas šalčiui Europoje yra –3 ºC. Žemiausia temperatūra, kurioje išgyveno šios palmės, buvo –8 ºC. Tiesa, augalai numetė visus lapus, tačiau išgyveno, ir pavasarį vėl užsiaugino naujus lapus.

Bolivijoje šios palmės užauga iki 14 m, kamieno diametras gali būti 25–35 cm. Šimtamečiai augalai užauga iki 30 m, kamieno diametras gali būti iki 50 cm. Patrauklų vainiką sudaro maždaug 20 lapų, užaugančių iki 5 m ilgio.Ne gimtajame krašte palmė užauga kur kas mažesnė.

Natūralioje gamtoje auga 2 skirtingomis populiacijomis, kurios skiriasi sėklų dydžiu.Parajubaea torallyi var. torallyi sėklos užauga iki 7 cm, tuo tarpu rūšies mažomis sėklomis Parajubaea torallyi var. microcarpa sėklos yra beveik 3 kartus mažesnės, ir nors vizualiai jos skiriasi minimaliai, gamtoje ji neužauga tokia aukšta kaip jos giminaitė didelėmis sėklomis.

Bolivijoje Parajubaea torallyi yra mėgstamas augalas, sodinamas miestų parkuose ir gatvėse. Ekvadore ir Pietų Kolumbijoje, miestuose, esančiuose 2500–3000 m virš jūros lygio, auginama Parajubaea cocoides, kuri yra mažiau atspari šalčiui ir lėčiau auga. Dėl didelio panašumo į Parajubaea torallyi ir dėl to, kad natūralioje gamtoje ji nėra aptinkama, manoma, kad tai yra kultūrinė Parajubaea torallyi forma.

1996 metais buvo aprašyta Parajubaea sunkha, ji yra pati mažiausia šios rūšies atstovė. Užauga iki 8 metrų, auga keliose Anduose esančiose lygumose Valjegrandės srityje, Santa Kruso departamente Bolivijoje, 1700–2200 m virš jūros lygio. Iki tikslaus taksonominio tyrimo ji buvo painiojama su Parajubaea torallyi.

Auginti Parajubaea genties palmes iš sėklos nėra sudėtinga, tačiau tam reikia labai daug kantrybės. Natūralioje gamtoje sėklos dygsta nereguliariai, dažniausiai šis procesas trunka 1,5 metų. Kai kurios šios kultūros rūšys sudygsta per mėnesį, kitoms reikia pusės metų, o trečioms ir dvejų metų. Subtropinėms palmių rūšims aukšta temperatūra dygimo nepagreitina, greičiau jį atitolina.

Prieš sėjimą sėklas būtina 5–7 dienas mirkyti šiltame vandenyje, o veisles, kurių sėklos didelės, mirkyti net 2 savaites. Vandenį reikia kasdien keisti, kad jis nesurūgtų. Sėklas (ypatingai didelių sėklų rūšis) galite šiek tiek pašlifuoti. Vanduo per tą laiką prasiskverbia į sėklą, sutrumpina žiemojimą (poilsio fazė, apsauganti sėklas nuo dygimo sausros metu, kuri Bolivijoje būna žiemos mėnesiais, t.y. nuo birželio iki spalio) ir sėklos pradeda dygti. Tuo drėgnoji fazė baigiasi. Nepamirškite, kad tai yra subtropikų rūšis, auganti sausose vietovėse, todėl vandens perteklius ją veikia neigiamai. Sėklas po mirkymo pasėkite gėlių vazonėliuose ar plastikiniuose maišeliuose taip, kad pusė sėklos liktų virš žemės, temperatūra turi būti apie 10–20 ºC (idealu, jei yra skirtumas tarp aukštesnės dienos temperatūros ir žemesnės nakties temperatūros). Žemesnė temperatūra ir santykinai sausesnis substratas yra pagrindinis skirtumas šios rūšies palmių auginime, lyginant su daugeliu kitų rūšių.

Pasėtas sėklas tikrinkite kartą per 3–4 savaites, o sudygusias persodinkite į atskirus vazonėlius. Kai kurie sodininkai-mėgėjai nustoja laistyti sėklas, kurios metų bėgyje nesudygo, jie leidžia substratui porą mėnesių visiškai išdžiūti. Po to sėklas išrenka iš substrato, savaitę mirko vandenyje, ir vėl sėja. Per pusę metų sudygsta beveik visos sėklos. Sėklos, kurios nesudygo, vėl porai mėnesių paliekamos džiūti (primena sausros periodą, kaip ir Bolivijoje) ir po pakartotino mirkymo galiausiai sudygsta visos.

Šios palmės sėklų daigumas yra beveik 100%, bet turite žinoti kaip su jomis elgtis ir pačioms tingiausioms iš jų porą kartų būtina suteikti kelis mėnesius sausros.

Kai jau turėsite sėjinuką, jį auginti bus labai paprasta, tik susilaikykite nuo laistymo. Jaunos palmės mėgsta būti pusiau šešėlyje (gamtoje sėjinukai auga senesnių medžių šešėlyje), tuo tarpu suaugusioms palmėms būtinas tiesioginis apšvietimas.

Parajubaea gentis priklauso Pietų Amerikos palmėms, kurioms gresia išnykimas. Pagrindinėmis grėsmės priežastimis yra biotopų naikinimas, namų ūkio valdų plėtimasis, miškų kirtimas ir pernelyg tankus galvijų ganymas. Šios palmės aptinkamos labai mažoje teritorijoje, o tai dar labiau padidina pavojų ir išnykimo tikimybę. Dėl didelių sėklų, palmių paplitimas naujose vietovėse yra ribotas, o labiausiai žinomas jų platintojas dideliems atstumams yra akiniuotasis lokys (Tremarctos ornatus), kuriam gresia išnykimas, sąlygojamas žmogaus veiklos.

««« Ankstesnis tekstas: NOVODOR FC prieš kolorado vabalą Kitas tekstas: Nuostabioji velvičija (Welwitschia mirabilis) – auginkime gyvąsias iškasenas »»»

Antradienis 16.3.2010 11:59 | spausdinti | Palmės

Apie KPR

KPR - Augalų augintojų klubas
Augalų augintojų klubas yra sodininkų-mėgėjų iš viso pasaulio susivienijimas. Plačiau...
Pasidalinkite savo patirtimi apie augalų auginimą. Parašykite straipsnį šiam tinklalapiui! Susisiekite su mumis norėdami gauti daugiau informacijos.